pažadėti

pažadė́ti, pàžada, -ė́jo K, DŽ¹; Q653, R, R419, MŽ, MŽ566, Sut, M, ŠT416 1. tr., intr. H217, D.Pošk, S.Dauk, L, Š, Rtr pasakyti ką darysiant, duosiant, duoti pažadą: Pažadėtas dalykas N. Ką anas tau pažadė́jo? LzŽ. Gausi, ką esu pažadė́jęs LzŽ. Pažadėjau, tai ir atėjau Gdr. Kitą kartą pažadė́kiat teip nedaryti Krt. Pažadė́jo išleist namo sveikt, išrašys vaistų, pamokys rimtai gyvęt Jd. Jei pažadė́si, ko namie nepalikai, tai paleisiu (ps.) Žln. Vakar meiliai pažiūrėjai, susitikti pažadėjai LTR(Rk). ║ H, H215, Š suteikti vilties pažadais gausiant, leisti tikėtis ką darysiant: Jei tau jisai tiek patinka, pažadu padovanoti jo galvą V.Krėv. Esu jau pažadė́jusi dukterį Bukantams už piemenę Vkš. Jėgu tiktai tatai pažadė́si didelę pasogą, tai jiem bus viskas gerai, kad ir mergaitė ne teip graži JT371. Garantavus Bažnyčios ir bajorų teises, pažadėta Lietuvoje įvesti Lenkijoje esamos institucijos LEVIII30. Augindamas pažadėjo abiem [sūnums] po žirgelį KlvD9. O Judas siuntė jumpi, pažadėjo jiemus pakajų BB1Mak5,49. O veizėk, ką pirm to pažadė́jo Evangelija DP250. ^ Aukso kalnus pažadėti B222. Lengva pažadė́t, sunku ištesėt Žg. Pažadė́t lengva, tik ištesėt sunku Krč. Pažadė́t tai lengviai pàžada, tik ištesėt tai sunkus žmogus Krs. Be reikalo nežadėk, o ką pažadėjai – ištesėk LTR(Šl). Kas pažadė́ta, bus ištesėta JT383. Kas pažadėta, tur ir būt attesėta MŽ491. Kursai daug pažada, tas menkai attesa TP1881,43. Pažadėk, o neattesėk – būsi amžinas bičiulis BzF51, Kin, Prk. Pažadė́ta tebūvie, pastatyta testovie Ar. Pažadė́ta tai ne padėta OG285. Pažadė́tas tebebus, pakilnotas nesupūs, t. y. kad pažada, o neduoda J. Daug pažadėt, maž laikyt B222. Negali – nežadėk, bet pažadėjęs ištesėk PPr215. Kai girtas pažada, velnias juokias PPr194. Pažadė́jo – patiešijo, nedavė – negriešijo JT366, Šk. Duosi neduosi, bet pažadėt gali KrvP(Jnš). | refl. DŽ, NdŽ: Nulenkė žmogus galvą prieš Protą, pasižadėjo visuomet klausysiąs, kad tik jam patarimų duotų Mš. Jy pasižadė́jo, kad neišeis už vyro DrskŽ. [Senasis elgeta] pasižadė́jo jam gelbėsiąs Jrk29. Gal pasižadė́jai svočiõs[na], mat niekur neberanda Slm. Ana jau pas ketvirtą ar penktą ūkininką pasižadė́jo Brs. Pasižadė́jau [šeimininkauti], kaip žmogui liksi melage! Snt. Savo akte Lietuvos luomai pasižadėjo visada remti Lenkijos luomus LEVIII310. Jis pasižadė́jo piningų mokėti KBI56. ^ Kas lengvai pasižada – sunkiai ištesi sp. Anksti pasižadėjo, tik vėlai atėjo KrvP(Al). Kum pasižadė́jau, tum i mirsu, – kitų kailinių nevilksu Akm. 2. refl. H, H161, R363,369, MŽ486,496, ŠT72, NdŽ apžadus padaryti, duoti įžadą: Pasižadu brangvyno negerti N. Pasižadė́k man daugiau nebegert ir manęs klausyt Ėr. Beržėnienė jau seniai buvo pasižadėjusi aplankyti Vilniaus Aušros vartų Dievo motiną V.Aln. [Ponas] pasižadė́jo, sako, jeigu manę priešas nepagaus, neras, statysiu bažnyčią Pl. Pasižadė́k an Kryžių kalno ką nors nunešt, labiáus – kryžiuką Mšk. Jeigu pasižadė́si piktai dvasiai, ana i padės Švd. 3. tr. L, LL169, NdŽ sutikti ištekinti: Prikalbėjo tėvutėlį, pažadė́jo dukterėlę JT451. Motinėle tu mano, širdužėle tu mano, tada pasilsėsi ir pasigrožėsi, kap mane pažadė́si DrskD194. Atjojo kokiu gražiu eržilu, ir jos seserėčią pažadė́jo Plvn. Pažadė́jai tam berneliui, kur nei kartą nemačiau LB42. Baigiasi jo tie trys metai, važiuoja jis pas savo pažadėtą mergą BsPIV58(Brt). Mano dukrelė taip toli pažadėta RD100. Ką, močiute, padarei, ką, senoja, padarei: pažadė́jai mane jauną už to šelmo bernelio (d.) Rdd. Tetušelis pažadėjo, matušelė parkalbėjo, šitai dukrės skrynelė ir ši šilkų barvelė StnD15. Pažadėjai savo mergytę namams rūstos anytos (rd.) Vr. Angelas Gabrielis nusiųstas buvo nuog Dievo miestan Galilėjoj, kurį vadino Nazaret, panosp, pažadėtosp vyrui Ch¹Luk1,26-27. O jei jis ją pažadės sūnui savam, tada tedaro jis jai dukteries tiesą BB2Moz21,9. ║ refl. sutikti tekėti ar vesti: Tau pasižadė́jau i už kito netekėsiu Ėr. Būsiu to, kam esu pasižadėjusi V.Krėv. Joniukas nupirko, brangiai užmokėjo, Onytė Joniukui nepasižadėjo LTR(Grv). Kad tu nepasižadi mane imt, tai aš tave čia nuskandysiu BsPI11. ║ refl. susituokti: Žalia rūtelė gana neštie, ba jau berneliu pasižadėjau ir prieš altorių rankas sudėjau (d.) Db. Žiedas negalma nešiot lig tai dienai, kol nepasìžada vienas kitam Vžns. 4. tr., intr. [i]paskirti, nulemti: Teip turbūt jau buvo pažadė́ta Jrb. Gyvensime, kiek mums gyventi yra pažadėta A1885,4. Neieškok laimės – pati ateis, jei būsi jos pažadė́tas NdŽ. Ir vis, kas Izraelio pažadėta tampa, tatai tur jų būti BBEz44,29. Motina liepė sūnui elgtis gražiai, kad pasirodytų vertas pažadėtos laimės J.Balč. Ing tą žemę, kurią jis Abrahamui, Isaakui ir Jakubui prisiekė (pažadėjo) BB1Moz50,24. Įvedęs Dievas sūnus Izraelio žemėn pažadėton SPII7. 5. intr. [i]užkalbėti, pagydyti užkalbant, tariant burtažodžius: Pažadė́jo, kai gyvatė inkirto, i pastaisė Klt.

◊ rañką (rū̃tą, šìrdį) pažadė́ti sutikti tekėti: Šit panelė Ona Stripeikaitė ką tik teikėsi pažadėti man savo ranką Pt. Tai verkia mergelė nutekėdama, berneliu[i] rūtelę pažadė́dama DrskD174. Jei tau šìrdį pažadė́siu, kol gyvęsiu, tol mylėsiu (d.) Grl. Pažadėjau tau širdelę iš jaunųjų dienelių LTR(Lbv).

pažadė́toji žẽmė apie tariamai visko pertekusią, gražią (ppr. svajonių) šalį: Gal čia niekada nieko ir nebuvo, tiktai miglota prisiminimų linija, kai vaikas žvelgdavo pro langą į tą pusę ir kai rodydavosi, kad tenai, toli, yra jo pažadėtoji žemė J.Ap. Į pažadėtąją žemę jos pranašas niekada neįeina J.Marcin.

\ žadėti; apžadėti; atžadėti; dažadėti; įžadėti; išžadėti; nužadėti; pažadėti; pražadėti; prižadėti; sužadėti; užžadėti